Paprasti dalykai yra nepaprasti

Šiame gyvenime kiekvienas turi teisę kažko pasiekti. Kai kuriems lemta gauti įspūdingus prizus, išgarsėti. O kaip kiti? Kiti taip pat gauna prizus. Tik ne iš žvaigždžių komisijos, o iš gyvenimo. Ir prizai tie kur kas didesni už brangias statulėles ar dideles pinigų sumas, ne materialia, o dvasine prasme. Vaiko šypsena, nuoširdi padėka, mylimojo ranka tavajame delne- visa tai aš vadinu prizu. Prizu to, ką pats sąžiningai, įdėdamas darbo, užtarnavai. Be gero darbo nuoširdžios padėkos negausi. Be dėmesio kitiems, įprasto rūpesčio nesulauksi tave fantastiško jausmo pripildančios kito šypsenos. Be pagarbos, meilės, kantrumo bei supratingumo nelaikysi mylimojo rankos savame delne. Kiekvienas mažas, iš pirmo žvilgsnio, nereikšmingas, darbelis, yra vieno didelio darbo dalis. Darbo, pavadinimu gyvenimas, kurio eigoje tu gauni gyvenimo dovanas, kurių pats užsitarnavai. 

Mylėkit visus kas aplink jus, šypsokitės aplinkiniams net jei jų nepažįstate, darykite gerus darbus kitiems ir visa tai atsisuks į jus su kaupu. Nenuvertinkit gyvenimo teikiamų džiaugsmų ir nedrįskite sakyti, kad jų mažai- stengdamiesi išspausti iš gyvenimo kuo daugiau aplenkdami paprastus dalykus, galimai gausite tik blizgučius- kai paprastos gyvenimo dovanos pildo jūsų vidų, jūsų sielą, o tai kur kas geriau, nei išorinis blizgesys. Nes juk kokia nauda iš to, kuris išorėje blizga, o jo viduje- visiška tuštuma?

Netaikau to visiems. Protingi žmonės moka pasiimti šiais laikais taip vertinamus blizgučius neaplenkdami moralės ir paprastų dalykų, dėl ko aš už juos labai džiaugiuosi ir juos dėl to labai vertinu.