Išsimušus iš vėžių

Vasara, atostogos, saulutė, poilsis, kelionės, susitikimai, šėlionės, visiškas laiko neribojimas... Visa tai skamba taip viliojančiai, tačiau... ar aš viena jaučiuosi tiesiog išsimušusi iš vėžių? Tikriausiai aš toks žmogus, kurio rutiną pakeitus susidaro visiškas chaosas. Kaip ir dabar: atsikeliu, ir nežinau, ką daryt. Atrodo, bėgčiau ruoštis mokyklai, praustis, šukuotis, blakstienas dažytis, tikrinti ar visi daiktai į kuprinę sukrauti. O dabar nieko- guliu ir nežinau, ar keltis, ar dar pagulėti, o ,atrodo, visai norėtųsi šokti iš lovos ir lėkti į pamokas.

Mokslo metais aš, kaip ir dauguma, keikiau mokyklą ir mokytojus kaip tik išgalėjau. Visaip simuliavau ir tyčia praleidinėjau pamokas. O dabar tik ir norisi ten lėkti tekinom, pas visas savo drauges ir visus surūgėlius mokytojus. Atrodo, taip nemėgstu mokyklos, tačiau tai taip įaugę į kraują, kad, atrodo, jau nėra ką ir daryti, kai į ją eiti nereikia. Tiesiog sėdi ir galvoji, ką čia per visą dieną nuveikus. Ir pavydžiu tiems, kas iš karto įšoko į vasariškų malonumų laviną ir pradėjo mėgautis atostogomis, nes akivaizdu, kad man tam prireiks kiek daugiau laiko. 

Na, o savo užrašus aš jau spėjau paruošti vasarai. Visi nuotykiai, kelionės, linksmi nutikimai nepraslys pro pirštus neužrašyti čia. Juk vasara toks dalykas, kuriuo reikia mėgautis (kas man kol kas dar nelabai išeina) ir kada reikia rinkti momentus, įvykius, geriausius prisiminimus, nes tik tada gauname visišką laisvę sau ir savo mintims. Juk kaip malonu vėliau šaltą žiemos vakarą atsiversti užrašus ir nors trumpam sugrįžti į karštas vasaros dienas, prisiminti tai, ką jutai, ką galvojai, kaip jauteisi. Tai net atrodo šiek tiek stebuklinga, kai kiekvienas, iš pirmo žvilgsnio atrodantis menkas, užrašas, gali sugrąžinti begalybę jausmų ir prisiminimų.

Kiekvienam siūlyčiau pabandyti užrašinėti savo pačius geriausius patirtus momentus. Nebūtina tam pirkti knygelę, užteks ir popieriaus lapelių ir voko, į kurį tuos lapelius sudėsi. Atsiduokit tokių dalykų užrašymui visa širdimi, rašykit net menkiausias smulkmenas, palikusias įspūdį, nes tai kada nors tikrai bus verta daug ne kažkam kitam, o būtent jums. Juk kiekvienas prisiminimas brangus, labai įspūdingas jis ar tik vieno asmens širdelę suvirpinęs. Nė vienas nuotykis, kad ir koks menkas, neturi būti pamirštas.

Mėgaukitės vasara, kaupkit prisiminimus, atsiduokit sau visu šimtu procentų, pildykit savo norus ir planus. To aš jums linkiu šiai vasarai.