Laimės spindulėlis

Gera diena yra tikrai gera tik tada, kai niekas jos negali sugadinti. Nė vienas bjaurus pasakytas žodis nepasiekia širdies gelmių. Kai supranti, kad tavo tikriausi ir nuoširdžiausi draugai yra šalia tavęs ir jie amžinai tave palaiko. Kai, atrodo, diena blogai klostosi, tu vis vien manai, kad ji gera. Man ši diena gera. Ir aš šiandien gera. Tiek sau, tiek kitiems. Neįsileidžiu į savo širdį blogo žodžio. Neleidžiu jų įsileisti kitiems. Džiuginu kitus savo džiugesiu. Stengiuosi dėl kitų ir dėl savęs, ir tai daro mano dieną nuostabią. Jaučiuosi tokia pakili, tokia lengva, kad, atrodo, galėčiau pakilti taip aukštai, kur nebėra kuo kvėpuoti, ir lėkti ten, kur labai noriu. Lėkti ten, kur mano mylimi žmonės, aplankyti visus be išimties. 

Daug dalykų po mažą lašelį pildo mano laimės taurę. Didelis puodelis geros arbatos, nuostabi muzika, žodžiai, išmėtyti knygos puslapiuose, ilgesingas, tačiau džiugesio pilnas laukimas to, kas, atrodo, jau stovi už žingsnio nuo manęs, tačiau dar reikia palaukti, leisti tam lėtai prisiartinti... Nejaučiu šalčio, nejaučiu pykčio, nejaučiu liūdesio, nejaučiu vienatvės- nejaučiu nieko, kas galėtų sukelti man liūdnas mintis. Jaučiuosi pilnai laiminga. Jaučiuosi taip, lyg būčiau nors ir viena, tačiau pilnai užpildyta džiugesiu. Nepalieku nė tarpelio piktoms mintims ir emocijoms. Aš laiminga.