Seni geri Kalėdų prisiminimai

Nuotraukų albumai, seni, bet geri filmai, net ir tos pačios televizijos reklamos kartais primena tiek daug. 

Pavyzdžiui, šiandien prisiminiau, kaip vienais metais mano šeima puošė Kalėdų eglę. Kaip visi, garsiai dainuodami įvairias kalėdines dainas, apsivynioję kaklus girliandomis ir džiugiai leisdami laiką drauge po vieną ant eglutės kabinome žibančius žaisliukus. Visų veidai užpildyti nuoširdžiomis šypsenomis, o ko gi daugiau laimingai šeimai gali reikėti?

Prisiminiau ir Kūčias pas močiutę, kai ji, atskubėjusi iš virtuvės, sušukdavo, jog per langą pamatė Kalėdų senelį ir kad mes bėgtumėme pasižiūrėti. Ir mes, mažos mergaitės, bėgdavome ir stebėdavome, kur gi tas senelis. Taip niekada jo ir nepamatėme, tačiau kiekvienais tikėjimo metais tikėjome, kad tais metais mums būtinai pasiseks jį pamatyti.

Arba dovanos. Atrodo, kiek mums tada tereikėjo? Granato vaisius dovanų maišelyje tais metais buvo toks didžiulis stebuklas ir toks neapsakomas džiaugsmas, kokiu tik vaikai moka džiaugtis. O kur dar gražios lėlės ir dar gražesni jų daiktai, šokoladas ir mandarinai, dėlionės, meškiukai, kiti pliušiniai žaisliukai... Mūsų taip trokšti daiktai neprilygsta tam, ko dabar maži vaikai trokšta. Galbūt todėl ir džiaugiuosi, kad gimiau tada, kada gimiau, ir spėjau paragauti tikros vaikystės.

Ir paskutinis akcentas, apie kurį šiandien pagalvojau, yra tikėjimas. Tikėjimas tuo, kad dosnusis Kalėdų senelis egzistuoja. Tikėjimas, kad kažkur ten, už lango, jis ką tik praskrido ir kol mes jo laukėme prie virtuvės lango, jis greitai įlėkęs į svetainę ir palikęs dovanas, išskrido. Tikėjimas, kad per Kalėdas vyksta stebuklai, kad gyvūnai prakalbsta ir svajonės išsipildo.

Vis tik dėl nuoširdžių pasisėdėjimų su savo šeima ir giminėmis aš labiausiai mėgstu Kalėdas. Taip pat ir dėl pačios šventės, nors dabar ir labai sumaterialintos, kuri man kelia vien tik geras asociacijas ir gerus prisiminimus. Galbūt todėl šiuo metų laiku aš į visa, ką darau, sudedu tiek daug savęs ir visur įdedu dalelę savo širdies. Tikriausiai todėl ir sako, kad Kalėdų laikotarpiu žmonės geresni- juk net šalčiausios širdies žmogus kažkur užspaudęs savyje laiko pačius geriausius savo Kalėdų prisiminimus, kuriems tokiu laikotarpiu sunku neprasiveržti.