Rytas

Parimau ant šaltos baltos palangės. Mano blausus žvilgsnis, atspindintis mano dar nespėjusią prabusti po gilaus miego sielą, žvelgė per šaltą permatomą stiklą. Ryto šviesos pliūpsniai skverbėsi iš po tolimai esančios horizonto linijos, rausvomis juostomis nudažydami pavasariu kvepiantį ryto dangų ir po juo esantį upės vandenį. Tas vaizdas užgniaužė man kvapą. Toks tyras ir nepakartojamas, iškilmingas ir įsimintinas saulės prabudimas tą šiltą pavasario rytą suteikė man energijos, tarsi stumdamas judėti pirmyn ir nepasiduoti negandoms, kurios ketino užklupti mane tądien. 

Mano sielą užplūdę rausvos spalvos spinduliai nudažė visą mano vidų šiluma, tokia, kurią taip malonu, tačiau ne kiekvienam lengva pajusti. Tokia pačia šiluma, kuri paprastai užplūsta pažvelgus į iš laimės krykštaujantį vaiką, pajutus mylimo augintinio prisiglaudimą ar tą visai nekaltą dar svetimos rankos prisilietimą per pirmąjį pasimatymą, kai užplūdusi šiluma atsispindi toje drovioje šypsenoje ir subtiliai išduoda, jog su tuo žmogumi jautiesi geriau nei su bet kuo kitu šiame pasaulyje. Taip pat ir tokie rytai kaip maniškis, užgniaužiantys kvapą savo grožiu ir užburiančiu mistiškumu užplūstantys mintis ir užpildantys sielą ar miško medžių bangavimas šiltą vasaros dieną, žvelgiant aukštyn į saulėtą dangų ir mėgaujantis gamtos artumu. Tokie gyvenimo momentai, tyri ir nesurežisuoti, suteikia man pilnatvės jausmą. Pilnatvės, kurios joks materialus daiktas negali suteikti, kuri nėra nuperkama už pinigus. Pro rūką besiskverbianti šalto rudeninio ryto saulė, tokia mistiška ir suteikianti peno apmąstymui ir kūrybai ar vaiko šypsnis, praleidus su juo šiais itin užimtais laikais labai brangaus savo laiko yra tai, kas papildo stebuklu tą didelę ir vis besipildančią gyvenimo dovanų taurę, esančią mano viduje, kuri pilnėdama suteikia man vidinę ramybę ir tą nuostabią šilumą, kurią pajutus, pasikeičia net pats gyvenimo suvokimas. 

Pasaulis nuostabus. Kartais tereikia tik atsimerkti, kad tai pamatytum. 

Inspired by Zendaya- Neverland